Skip to main content

Kiek gręžinių reikia šilumos siurbliui gruntas-vanduo?

2026-11-08

Planuojant geoterminį šildymą, tai vienas pirmųjų ir svarbiausių klausimų. Vieno universalaus atsakymo nėra – bendras vertikaliųjų kolektorių (gręžinių) gylis kiekvienam objektui skaičiuojamas individualiai. Jis priklauso nuo dviejų esminių veiksnių: skaičiuojamojo namo šilumos poreikio (šilumos apkrovos) bei sklypo geologinės sąrangos ir grunto šiluminio laidumo.

Nuo ko priklauso bendras geoterminių gręžinių ilgis?

Geoterminio šildymo sistemos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo tikslaus vertikaliųjų kolektorių (gręžinių) metražo apskaičiavimo. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys bendrą gręžinių ilgį:

  • Pastato šilumos nuostoliai (energinis efektyvumas). Kuo geresnė namo termoizoliacija ir aukštesnė energinė klasė, tuo mažesnė skaičiuojamoji šilumos apkrova. Mažesniam šilumos poreikiui padengti užtenka mažesnio bendro kolektorių ilgio.
  • Geologinės sąlygos ir grunto šiluminis laidumas. Grunto gebėjimas atiduoti šilumą skiriasi. Vandens prisotinti sluoksniai ir aukštas gruntinio vandens lygis užtikrina žymiai geresnį šilumos perdavimą nei sausas smėlis ar žvyras, todėl tokioje geologinėje sąrangoje reikia trumpesnių gręžinių.
  • Šilumos siurblio galia ir karšto vandens ruošimas. Kolektoriaus ilgis projektuojamas pagal parinkto šilumos siurblio šiluminę galią ir numatomą momentinį bei paros karšto buitinio vandens poreikį.
  • Pasyvusis / aktyvusis vėsinimas vasarą. Jei sistema naudojama ir patalpų vėsinimui, vasaros metu perteklinė patalpų šiluma nukreipiama atgal į gruntą. Tai ne tik užtikrina komfortą patalpose, bet ir regeneruoja (sušildo) gruntą, padidindama sistemos efektyvumą žiemos sezonu.

Orientacinės skaičiavimo taisyklės ir praktiniai pavyzdžiai

Svarbu suprasti, kad tikslus gręžinių metražas visada nustatomas individualiai, tačiau pradiniam planavimui galima remtis bendromis praktinėmis gairėmis:

  • Šilumos gavyba iš gręžinio. Vilniaus regione (atsižvelgiant į būdingą geologinį pjūvį) iš 1 metro vertikaliojo kolektoriaus vidutiniškai išgaunama apie 45 W šilumos energijos. Tai reiškia, kad vienas 100 m gylio gręžinys užtikrina apytiksliai 4,5 kW šiluminę galią. Tikslus rodiklis priklauso nuo konkrečiame sklype esančių grunto sluoksnių ir drėgmės.

Kodėl dažnai įrengiami keli trumpesni, o ne vienas labai gilus gręžinys?

Geologinės sąlygos ir gręžimo technologinės galimybės Lietuvoje dažniausiai leidžia efektyviai pasiekti iki 110–120 metrų gylį. Giliau daugelyje vietovių susiduriama su tvirtais uolienų sluoksniais – dolomitais, kurie drastiškai apsunkina darbus ir išaugina gręžimo savikainą (kai kuriuose rajonuose dolomito klodai pasiekiami jau nuo 90 metrų).

Dėl šios priežasties, siekiant optimalaus kainos ir efektyvumo santykio, reikalingą metražą dažniausiai tikslingiau išskaidyti į 2–3 trumpesnius gręžinius.

Svarbus inžinerinis niuansas: įrengiant kelis gręžinius šalia, tarp jų privaloma palikti mažiausiai 6 metrų atstumą. Tai apsaugo nuo šiluminės interferencijos, kad gretimi gręžiniai neatvėsintų vienas kito grunto zonos.

Pavyzdys: namas Antakalnyje

Šiame name išgręžėme du vertikaliuosius gręžinius po 110 m, iš viso 220 m. Prie jų prijungtas šilumos siurblys gruntas-vanduo alpha innotec alterra SWCV 92K3 ir tūrinis vandens šildytuvas Hoiax VPM 300-30. Sistema namą šildo, vėsina ir ruošia karštą vandenį. Plačiau apie šį objektą.

Geoterminio šildymo sistemos schema: gręžiniai 2 × 110 m, šilumos siurblys, Hoiax

Planuojate geoterminį šildymą? Susisiekite – įvertinsime jūsų namo šilumos poreikį ir apskaičiuosime, kiek gręžinių reikės. Daugiau apie paslaugą: geoterminis šildymas.

Planuojate projektą

Nemokama konsultacija. Atsakome per 5 darbo dienas